Lapkričio 25 d. į Vilnių koncertuoti atvyksiantis Estijos atlikėjas Tommy Cash save apibūdina kaip keistą vaikiną iš rajono, kuriam neįdomu, ką apie jį mano kiti. Ant žirgo į „McDonald’ą“ ar į sceną su suknele, – Tommy Cash žaidžia stereotipais apie Rytų Europą, jos gyventojus ir rodo, kad gali būti reperiu ir nepaisydamas įprastų šio žanro standartų.

Jo paties režisuoti dainų „Winaloto“ ir „Surf“ vaizdo klipai sudrumstė internetą ir patraukė Vakarų žiniasklaidos ir renginių organizatorių dėmesį. Praėjusią vasarą jis pasirodė tokiuose sunkiasvoriuose festivaliuose kaip „Roskilde“ Danijoje, „Glastonbury“ Anglijoje, „Best Kept Secret“ Nyderlanduose ar „Sonar“ Ispanijoje. Į šią garbingą kompaniją pateko ir jo pasirodymas Lietuvos festivalyje „Galapagai“.

Dar prieš užklumpant visuotinei šlovei, Tommy Cash spėjo įrašyti kūrinį su lietuviais ba. ir Justicious, „Baltic trail“ kūrybinės stovyklos metu. Šią savaitę ruošdamasis sugrįžimui į Lietuvą, jis davė interviu apie savo pasaulį, vaizdo klipus ir fotografiją, Britney Spears ir „Adidas“.

Kokios muzikos šiuo metu klausai?

Nuo nuotaikos priklauso, kartais kokio techno ar trap’o, šiaip skirtingai.

Kaip atrodo tavo dainų kūrimo procesas?

Dienos metu, būna, įstringa konkretūs sakiniai galvoje arba kas nors pasako kokią kietą frazę. Gaudau idėjas iš aplinkos ir užsirašau jas, dažniausiai į telefoną. Kartais galiu parašyti dainą vos per kelias minutes, jei pagaunu tinkamą momentą. Priklausomai nuo nuotaikos ir kaip tuo metu jaučiuosi, nors ir lėktuve, apima noras imti ir rašyti.

Vasarą koncertavai Lietuvoje, festivalyje „Galapagai“. Kokie įspūdžiai?

Iš pradžių buvo keista, nes nesu įpratęs koncertuoti dienos metu ir dar saulei šviečiant, tačiau publika buvo šauni ir užsikūrė gera energija.

Ar Rytų ir Vakarų Europos publikos skirtingai priima tavo muziką?

Nepasakyčiau, manau, tai individualu. Kiekvienas tiesiog priima ir mėgaujasi skirtingais dalykais mano kūryboje.

Kaip ruošiesi koncertams? Ar turi kokių ritualų ar veiksmų, kuriuos visada atlieki prieš lipdamas ant scenos?

Pajodinėti ant žirgo (juokiasi). O šiaip dažnai padarau jogos pratimų, kartais po kokį shot’ą stipresnio gėrimo ir prieš pat pasirodymą visada atlieku vokalo pratimus apšilimui.

Esi padaręs Britney Spears Toxic koverį. Ar klausei jos paauglystėje?

Žinoma, Britney is a bitch! Ji turbūt buvo mano pirmoji meilė, tiksliau, pirma superžvaigždė, kuria žavėjausi. Aišku, tuo metu apskritai buvo aukso amžius popkultūroje, bet Britney yra legenda.

Apie 2000-uosius beveik visi puošė sienas muzikinių dievukų plakatais, kas kabėjo tavo kambaryje?

Berods, turėjau „Tokio Hotel“ plakatą, dar tikrai Eminem. Sunkiai prisimenu. Gal dar Marilyn Manson?

Turėjai įvairių muzikinių kolaboracijų. Dažniausiai pats inicijuoji procesą ar kiti atlikėjai tave susiranda ir pasiūlo sukurti ką nors kartu?

Įvairiai. Kartais pats turiu idėją ir parašau kam nors, kartais atvirkščiai. Pavyzdžiui su IC3PEAK buvom pažįstami jau kurį laiką. Prieš porą mėnesių ji man atsiuntė dainą, klausdama, ar norėčiau prisidėti. Man kilo idėja, kad tai būtų puiki sintezė su vienu mano gabalu, sukurtu prieš kokius metus. Manau, rezultatas gavosi geras.

Kaip manai, ar posovietinių šalių žmonės vis dar bijo išsiskirti iš minios? Kaip tai keičiasi šiomis dienomis?

Žmonės elgiasi laisviau, gal iš dalies dėl tokių atlikėjų kaip aš bei kitų kūrėjų. Manau, tai keičiasi, nes parodom savo šaknis, bet tuo pačiu metu stengiamės būti labiau vakarietiški. Žinoma, tai negalioja visiems.

Kaip nusprendei režisuoti savo paties klipus?

Ankščiau dirbau kartu su režisieriais, o vieno filmavimo metu nusprendžiau pabandyti režisuoti pats. Norėjau, kad viskas būtų, kaip aš įsivaizduoju. Nuo tada šiuos darbus dirbu pats. Tai mano pasaulis, kurį kuriu ir laikui bėgant jis plinta ir į fotografijas, kurias irgi darau pats.

Esi ekspresyvus ir savo apsirengimo stiliuje. Iš ko semiesi idėjų?

Manau, visos mano inspiracijos yra iš paprastų Rytų europiečių, kuriuos sutinku savo aplinkoje, pavyzdžiui, nuobodžiaujančius vasarą paplūdimyje. Daugiausia idėjų pasisemiu iš žmonių, kurių nepažįstu, kuriuos mačiau važiuodamas tramvajumi ar troleibusu.

Kiek „Adidas“ drabužių turi savo spintoje?

Daugiau nei norėčiau (juokiasi).

Savo instagrame naudoji daug vartotojiškos visuomenės simbolių. Ar tai galima laikyti kritika Vakarų kultūrai?

Iš dalies. Norėčiau sakyti, kad taip, bet negaliu, nes tai – individualu. Pavyzdžiui, nueini į galeriją ir matai paveikslą su pavadinimu, ir daugiau jokio paaiškinimo. Ir tau reikia vaizdinį suprasti pačiam, ką tau tai reiškia. Visos mano nuotraukos turėtų būti suvokiamos asmeniškai, subjektyviai. Ir su kiekviena nuotrauka aš pats suprantu vis daugiau, ką norėčiau pasakyti. 

Ko galėtume tikėtis iš tavo artėjančio koncerto Vilniuje?

Bus ir naujų, niekur negirdėtų dainų. Noriu atlikti kūrinius, prie kurių pastaruoju metu daug dirbau. Ir tikiuosi, kad publika įsiklausys.

Koncertas „Galapagai present: Tommy Cash“ vyks jau šį šeštadienį, lapkričio 25 d. Vilniaus pramogų salėje „Vakaris“. Bilietų kiekis – ribotas, juos galima įsigyti galapagai.lt.

Kalbino: Indrė Lis / Ore.lt