„Gyvenime mane mažai kas domino, išskyrus muziką, nors tiesą sakant, ir aš buvau niekam tikęs, išskyrus muziką. Mano pažymiai buvo nuo beviltiškų iki vidutinių, tik muzikoje buvau įvertintas A su žvaigždute. Tokia mano gyvenimo istorija“, – sako Tomas Walkeris, kurio dainas . Jis taip pat šių metų liepą koncertuos festivalyje „Galapagai“ ir atliks tokius savo kūrinius kaip „Leave a Light On“ ar „Fly Away With Me“… Daugelis turi svajonę ar pašaukimą, kurio niekada nedrįsta įgyvendinti, pasilikdami sau amžiams opų klausimą: „O kas, jei..?“ Bet tai ne apie Tomą Walkerį – širdimi dainuojantį kūrėją, kuris taip jaudinančiai apjungė velniškai stiprias savo dumples ir sceninį minimalizmą, 50 milijonų perklausų ir dar gerai prisimenamą patirtį, kai groji tuščiose salėse, miegi traukinių stotyse ir važiuoji į muzikos pamokas su pasiskolinta autobuso kortele… Šiandien Tomas – jau tas, kuris groja milžiniškame festivalyje „Glastonbury“ ir kurio vardas ant muzikos žurnalų viršelių rašomas greta „Foo Fighters“. Šios grupės dainas, kaip ir AC/DC ar „Muse“ hitus, dar būdamas paauglys jis visa gerkle plyšavo namuose kartu su savo muzikuojančiu tėvu. Tiesa, Tomas Walkeris pridurtų, kad tame kelyje teks iki kelių paklampoti mėšle, kad gimtų dėmesio vertos dainos. Viskas jo kūryboje – iš gyvenimo. Iš nakties, kai teko viską mesti ir bėgti gelbėti draugo, o ryte išgirsti apie mylimos tetos mirtį. Iš beprotiškų metų Londone, gyvenant viename name su 12 kitų jaunų studentų. Iš laikotarpio, kai teko patarnauti turčiams ar dirbti virtuvės šefu (ir pripažinti, koks esi nevykėlis prie puodų). Iš praknapsėtų vakarų, kai supratai, kad esi žlugęs, bet nepaisant visko – myli gyvenimą… Iš tikrų patirčių gimusi Tomo Walkerio muzika pasiekė klausytojus, nes buvo jausmingai išpasakota, išrėkta iš visų plaučių ar išdejuota tyliai, be seilėjimosi. Tai, ką groja viso pasaulio radijo stotys, liepą skambės ir festivalyje „Galapagai“.