Tomas Sinickis – tai yra reta proga jį išvysti, žinant, kad savo koncertus gerbėjams jis dozuoja lyg vaistus. Be T. Sinickio suburto „Henry & Tommy Modrič“ dueto šių metų nacionalinė „Eurovizijos“ atranka būtų kur kas blankesnė: Tomas su bendražygiu bosistu Henriku Piktuižiu į ją įsiveržė mosuodami kroatų vėliavomis ir kvepėdami gvazdikais, o finale gerbėjų džiaugsmui grįžo prie to, ką ir pats mėgsta labiausiai: aukštą baro kėdę ir gitarą.

Sinickio emocingi autoriniai kūriniai, fundamentalūs pasaulio pažinimo pamokslai ar intelektualaus sarkazmo sirupu sulaistyti rašiniai, tampantys dienos skaitomiausiais, leidžia pajusti didelį rokenrolinį malonumą. Liepą visa tai laukia „Galapaguose“.

„Mane šokiravo kvietimas dalyvauti festivalyje, nes aš nemanau, kad esu tipinis festivalinis atlikėjas. Aš neturiu dainos „39“ ir nekviečiu kelti rankų aukštyn arba judinti kojų. Iš pradžių galvojau, kad reikia stand-up‘o, tik paskui sužinojau, kad reikės ir groti. Viliuosi, kad organizatoriai žino, ką daro. Bet bala nematė. Labai norėjo. Atvažiuosiu. Pasitikrinsim. Gal ir man patiks“, – savo maniera kalbėjo T. Sinickis.