Tūkstančius žmonių iš proto šį savaitgalį išvedęs festivalis „Galapagai“ visiems įsimins beprotišku Vido Bareikio šou ir romantiškuoju Jose Gonzalezu. Be to – kailiais tropikų karščio dieną pasipuošusiais „Beissoul & Einius“, ir netikėtai susirgusią Alice Merton pakeitusia ugningąja GJan.
Jeigu Egidijus Dragūnas kada nors iš tiesų pabaigtų savo ir SEL istoriją, – nieko baisaus. Vidas Bareikis puikiai užpildytų tą nišą. Festivalio siela – Vidas – vakar šėlo kolegų koncertuose, šįryt Zarasuose prie kebabų kiosko nusifilmavo klipą, o penktą vakaro lipo ant Didžiosios scenos, kad galėtų parodyti viską, ką moka. Ir kaip režisierius, ir kaip aktorius, ir kaip personažas, ir kaip dainų autorius bei atlikėjas.
Prieš jam pasirodant paleistas legendinės grupės „Pompa“ hitas „Viskas tavo bosui“ buvo pranašiškas. Netrukus ant scenos V. Bareikis subūrė masę treninguotų, puikiai judančių bičiulių ir sukūrė gyvą nuotrauką. Jo pirmas hitas „Katukavakare?“ jau turėjo mišką iškeltų ir sinchroniškai judančių rankų aikštėje. Ir tai buvo tik pradžia. Paskui sekė „Man tai patinka“, „Babkės“ – dainos, kurias per gana trumpą laiką mintinai išmoko visa Lietuva ir dabar galėjo dainuoti kartu.
Į aikštę išėjo V. Bareikio fanų klubas, nešinas juodomis vėliavomis su jo inicialais. Pokšėjo sidabro konfeti. Turint omeny, kad pusė minios buvo ką tik išbridusi iš ežero, tai buvo lyg kino filmo epizodas: pliki kūnai, ir ant jų krintantys blizgučiai. O tada Vidas išdrįso išardyti milžinišką klausytojų armiją ir subūrė juos į ratelį. Net ne ratelį, o stadiono dydžio ratą. Taip kvailiojančius suaugusius žmones būtų sunku įsivaizduoti kur nors kitur, bet „Galapaguose“ viskas įmanoma.
„Tą ratuką sugalvojau iš vakaro, šėldamas per „G&G Sindikatą“, – šlapias nulipęs nuo scenos kalbėjo Vidas. Šlapia liko ir publika – V. Bareikio scenos „gauja“ ją apšaudė vandens šautuvais ir apmėtė vandens bombomis.
Vėliau ant scenos pasirodžiusiam ekstravagantiškam duetui „Beissoul & Einius“ norėjosi pasielgti priešingai ir vidury karščiausios vasaros apsirengti tai, kas skirta visai kitam sezonui: Beissoul‘as vilkėjo… kailinius. Einius šįkart irgi metė juodą spalvą ir pasirodė su ilgu dryžuotu švarku.
Maloniu netikėtumu „Galapagų“ festivaliautojams tapo GJan – ji pakeitė susirgusią Alice Merton. Nelengva užduotis – suburti savo gerbėjus be jokios išankstinės reklamos per akimirką buvo įgyvendinta. Žavioji GJan koncertavo pilnai aikštei.
Bene labiausiai lauktas šeštadienio atlikėjas – Jose Gonzalez festivalyje sukosi jau nuo vidurdienio. Po garso patikros pasiėmęs rankšluostį nuėjo išsimaudyti ežere, vėliau patraukė į aktyviąją zoną, sužaidė futbolo dartus. „Taip, futbolui aš gana abejingas, bet tai buvo dartai, – šypsojosi pažaidęs. – Man čia labai patinka, primena Švediją. Turbūt iš tiesų – koks gi skirtumas, kurioje Baltijos pusėje esame. Labai ačiū, kad mane čia pasikvietėte.“
Scenoje J. Gonzalez pasirodymas buvo ypatingas savo intymumu: tik atlikėjas ir gitara. Ir dūmuose žaidžiantis apšvietimas. Valandą – vienas prieš minią. „Bet man tai – ne iššūkis, o malonumas. Tai darau jau penkiolika metų. Žmonės festivaliuose prisiklauso kiek nori grupių, prisižiūri šou. O per mano koncertą jie pailsi“, – sakė Jose. Ir jis buvo teisus: J. Gonzalez pasirodymas užbūrė ramybe ir jaudino iki ašarų.
Na, o pailsėti šį vakarą dar neteks: laukia „Lilas ir Innomine“, Sub Focus, „Neonkių“ diskotekoje – „Happyendless“ ir daug kitų puikių kolektyvų.
